Filmininko Jono Meko 90-mečio jubiliejų minime publikuodami kino kritiko Sauliaus Macaičio (1940- 2007) recenziją po vieno iš pirmųjų susitikimų su šio garsaus avangardisto kinematografu jau nepriklausomoje Lietuvoje.  

Mano visas gyvenimas buvo aikštelė po aikštelės, aikštelė po aikštelės. Nusipirkau seną “Leica”, į jį įsisukau deficitinį objektyvą, kuris buvo naudojamas kariniams tikslams. Su juo visas tas tarpas mano ir nufotografuotas.

Filmas "Sapnuoju, kad einu" suras tikslinę savo auditoriją – žmones visada jaudina svetimų nuopuolių ir pakilimo istorijos. Neabejoju ir tuo, kad režisieriaus sumanymas buvo ne tik papasakoti apie save, bet ir kitiems suteikti vilties.