Pietūs Lipovkėje

Kiekvieną dieną nuo 13 iki 16 valandos prie seno pastato  Liepkalnio gatvėje  Vilniuje praeiviai mato besibūriuojančius įvairaus amžiaus žmones. Dauguma  jų – iš visuomenės  paribio. Jie neturi nei visuomeninio statuso, nei pragyvenimo šaltinio, neretai  – net stogo  virš galvos. Jų gyvenimo tikslas – karšto maisto lėkštė, tačiau ne vien. Laukimas, kol atsivers  valgyklos  durys, – tai metas, kai šie žmonės gali išsipasakoti  ir išklausyti vieni kitus neraudonuodami iš gėdos, kai gali būti silpni, jautrūs ir nesibaimindami įžeidimo ar pasmerkimo. Visi jie – praradę socialinę „odą“, o su ja ir asmeninės  erdvės zoną.