Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas

Antroji filmų diptiko „Vieno buto istorija“ dalis pasakoja apie butą Tauro gatvėje, Vilniuje taip vadinamame profesorių name, kur šiuo metu veikia Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. Du dešimtmečius, nuo 1947 iki 1967 metų, čia buvo rašytojo namai, kurie tapo pasakojimo atspirties tašku filmo scenarijaus autoriui ir režisieriui Juozui Javaičiui.

Per Vinco Mykolaičio-Putino biografijos ir kūrybos faktus filme atsiskleidžia šviesuomenės gyvenimo sovietų okupuotoje Lietuvoje ypatumai. Pirmą kartą taip detaliai parodomas poeto žmonos Emilijos vaidmuo šeimoje, kurioje nuolat gyveno sūnėnas ir dukterėčia, dažnai apsistodavo kiti įnamiai, giminaičiai. Filme prisiminimais dalijasi Emilijos sūnėnas Vytautas Balčiūnas ir jo žmona Irena. Vertėja Irena Balčiūnienė visą gyvenimą kruopščiai rinko rašytojo šeimos gyvenimo faktus, išsaugojo savo anytos Emilijos Mykolaitienės asmeninį archyvą, jos dienoraščius, iš kurių filme sužinome apie ano laiko bestselerio „Altorių šešėly“ autoriaus asmeninio gyvenimo paslaptis bei vėlesnę Emilijos ir Vinco Mykolaičių šeimos dramą. Prieštaringi emociniai išgyvenimai persipina su sovietų okupacijos realybe ir paaštrėja, kai į filmo pasakojimą įsipina iki šiol vis dar paslaptimi išliekantis literatūrologės bei menotyrininkės Irenos Kostkevičiūtės išskirtinis dėmesys Putino asmenybei bei kūrybai.

Komentuodama Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos išskirtinumą lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė filme akcentuoja, kad Putino asmenybės veikime išliko ontologinis laisvės lygmuo kaip pagrindinis atramos taškas. 

Filme prisiminimais dalijasi  buvusi ilgametė rašytojo muziejaus vadovė Ramunė Šorienė.