Nuskendęs pasaulis

...Tą rytą kai išvykome ieškoti nuskendusio krovininio garlaivio „Neringa“, jūra buvo rami, pūtė  rytų vėjas. Vandens temperatūra tik 4 laipsniai, šaltas , tačiau pakankamai skaidrus. Atšiauri ir permaininga jūra privertė kantriai  ir ilgai laukti šios  dienos, tačiau net ir išplaukus, galima tik spėlioti, kaip pavyks suplanuota ekspedicija. 1938 metų spaudoje buvo aprašytos šio laivo skendimo  aplinkybės ir pažymėta, kad laivo avarija  mistiška.   

Yra žinoma, kad laivas „Neringa“  sudužo tarp Smiltynės ir Juodkrantės . „Neringos“ kapitonui, pirmą kart vadovavusiam laivui, tuomet baigėsi jūriškoji karjera, o kitam kapitonui , gelbėjusiam  laivo gulą, buvo įteiktas medalis.

Ar pavyks  pamatyti šio laivo liekanas ir sužinoti ką nors daugiau , praėjus beveik 70 metų  sužinosite pamatę filmą...

 

 

Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registre pirmu numeriu pažymėtas laivas sudužo prie pačios Šventosios.Jo medinės liekanos buvo aptiktos  tik 3 metrų gylyje apie 250 metrų nuo kranto. Šventosios ir Kunigiškių žvejai  pasakoja, kad Būtingės bažnyčios pastatymas susijęs su  šiuo ant seklumos užplaukusio senovinio laivo skendimo istorija.

Istoriniuose šaltiniuose sakoma, kad jis  sudužo užšokęs ant smėlio seklumos, žuvo 4 žmonės. Tai buvo pirmasis  laivas, kurį prieš trisdešimt metų atrado Klaipėdos Jūrų muziejaus specialistai ir nuo tada   prasidėjo nuskendusių laivų paieškos Lietuvoje. Iki tol nuskendusiais laivais, jų liekanomis  domėjosi tik   žvejai, entuziastai, mėgėjai.

Baltijos jūroje guli ne tik audrų  sudaužyti , bet ir karo metais subombarduoti laivai ir jų liekanos. Viena iš dramatiškiausių žinomų laivų skendimo istorijų tai paskutiniais II pasaulinio karo metais sunaikinto     „Fusilieriaus“  istorija. Šis laivas   gabeno pabėgėlius iš Klaipėdos uosto. Kaip tik tuo metu čia  vyko audringi mūšiai – sovietinė armija aktyviai veikė Klaipėdos prieigose, kautynės vyko  Priekulės ir Karklės kryptimis, o Klaipėdoje laikėsi patys kovingiausi esesininkų būriai .

Laivas „Fusilierius“ plaukiojo tarp Klaipėdos ir Pilau kaip pagalbinis karo laivas.1944 metų lapkričio 19 dieną, vėlai vakare, jis išplaukė iš Pilau, krovinio nebuvo nes Klaipėdoje norėta paimti sužeistuosius ir pabėgėlius. Įguloje buvo  apie 60 žmonių, kiti kareiviai, kurie vyko atostogų ,civiliai, tame tarpe klaipėdiečiai, dvi moterys. “Fusilierių“ lydėjo lėtaeigis karo laivas. Niekas net negalėjo nujausti artėjančios nelaimės. Tik kitos dienos ryte paaiškėjo, kad Klaipėda jau praplaukta ir laivas atsidūrė apie 10 km į šiaurę nuo uosto, labai arti kranto. Buvo įsakyta pilnu greičiu trauktis  , tačiau atliekant šį manevrą auštančio ryto prieblandoje sublyksėjo patrankų šūviai . Du sviediniai paleisti iš rusų patrankų smogė į laivą. Pirma salvė pataikė į motorų skyrių ir laivas sustojo. Buvo nuleistos trys gelbėjimo valtys. Pirmoji valtis bandė prieš vėją ir srovę plaukti į Klaipėdą, antroji valtis bėgdama nuo artilerijos pasuko į atvirą jūrą. Neištvėręs nervinės įtampos vienas žmogus iš šios valties šoko už borto ir nuskendo jūroje. Likę laive įgulos nariai gelbėjimo plaustais ir liemenėmis bandė plaukti į krantą. Jie buvo rusų artilerijos ir iš lėktuvų sušaudyti.

Daugiau nei aštuonis kartus atakuota antroji valtis priplaukė prie Liepojos pietinio molo. Ieškant saugios vietos išlipti nuskendo dar 9 žmonės. “Fusilieriaus„ tragedijos metu  žuvo 280 žmonių. Išsigelbėti pavyko tik 13 žmonių.

 

Šiandien...  jis jau yra dingęs ... povandeniniai lobių ir senienų ieškotojai jį pasisavino ir priglaudė į savo kolekcijas.