1967 /
Suaugusių žmonių žaidimai
| Vaidybinis – Lietuvos kino studija, 74 min., nespalvotas, plačiaekranis. – 1967 |
Filmografija:
„Pirmas žaidimas“: Scenarijaus autoriai – Algirdas Pocius (pagal jo apsakymą „Žlugimas“), Ilja Rud-Gercovskis. Režisierius – Ilja Rud-Gercovskis. Operatorius – Donatas Pečiūra. Dailininkas – Algirdas Ničius. Kostiumų dailininkė – Nijolė Klišiūtė. Kompozitorius – Algimantas Apanavičius. Garso operatorius – Dovydas Ožechovas. Antrasis operatorius – Jonas Abaronas. Grimas – Marija Oržekauskaitė. Montažas – Izabelė Pinaitytė.
Vaidina: Laimą – Dalia Melėnaitė, jos vyrą, vargonininką Ramoną – Ferdinandas Jakšys, kunigą Vaisietą – Juozas Rygertas, Adomą – Marijonas Giedrys, vairuotoją Bronių – Regimantas Adomaitis, pardavėją – Borisas Smelcovas, kirpėją – Balys Juškevičius.
„Antras žaidimas“: Scenarijaus autoriai – Pranas Jackevičius(Morkus), Algimantas Kundelis, Raimondas Kašauskas (pagal jo apsakymą „Didelių žmonių žaidimai“). Režisierius – Algimantas Kundelis, dalyvaujant Marijonui Giedriui. Operatorius – Aleksandras Digimas. Dailininkas – Jeronimas Čiuplys. Kostiumų dailininkė – Nijolė Klišiūtė. Garso operatorius – Laimutis Stacys. Antrasis operatorius – Vytautas Paliulis. Grimas – Nona Zavadskienė. Montažas – L.Zivienė.
Vaidina: Bronių – Regimantas Adomaitis, Reginą – Eugenija Pleškytė, Rūtą – Danutė Juronytė, Aldoną – Nijolė Lepeškaitė, sargą – Alfas Radzevičius, Zitą – Gerlinda Kovaitė, vairuotoją – Juozas Jaruševičius, pakeleivį – Rimgaudas Karvelis.
Tragikomedija, dvi novelės.
Festivaliai, apdovanojimai: IX Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalio Rygoje (1968) diplomas už geriausius vyro vaidmenis R.Adomaičiui šiame filme ir moldavų juostoje „Sergejus Lazo“.
Turinys: Filme ironiškai traktuojamas vyrų ir moterų flirtas. Noveles sieja vairuotojo Broniaus, tik šmėkštelėjusio pirmoje novelėje, paveikslas.
Pirmas žaidimas. Jaunas kunigėlis Vaisieta nutaria atsisakyti sutanos ir pabėgti su vargonininko Ramono žmona Laima. Ramonas fantazuoja baisų kerštą, tačiau, vyrams susitikus pasiaiškinimui, viskas baigiasi nuotaikingomis išgertuvėmis. Laima palieka abu.
Antras žaidimas. Vairuotojas Bronius didžiai neabejingas dailiajai lyčiai. Paėmęs pavėžėti gražią Reginą, jis daro viską, kad sparčiai suartėtų, bet permatanti vaikiną moteris išsisuka. Miestelyje sena draugė Rūta priima Bronių ir Reginą nakvynei. Dabar jis tarp trijų moterų, nes name kambarį nuomoja dar ir jaunutė Aldona. Naktį su Regina pabėgę, jiedu važiuoja į seniai nelankyto seno Broniaus tėvo sodybą. Paaiškėja: tėvas miręs, čia gyvena ir Broniaus vaiką augina išvejanti jį Zita. Herojus vėl vienas važiuoja į nežinią.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1968.06.16; Komjaunimo tiesa, 1968.05.09; Literatūra ir menas, 1968.05.11; Ekrano naujienos, 1968, Nr.14, 6-9 p.; Искусство кино, 1969, №7, 100-105 р., 1970, №12, …р.; Советский экран, 1969, №2, 4-5 р.; Ekran (Warszawa), 1968, Nr.26, 13 p. Žiūr. knygose: M.Malcienė. Lietuvos kino istorijos apybraiža, V., 1974.
Komentaras: Pasirinkę nelengvą tragikomedijos žanrą, autoriai pasiekė nelygių rezultatų. Nuoseklesnė pirmoji novelė, šmaikščiai pašiepianti paiką vyrų solidarumą, ypač gėrynių scena, kuriai diriguoja režisieriaus M.Giedrio snaiperiškai suvaidintas girtuoklėlis filosofas. Antrojoje R.Adomaitis gana tiksliai rodo amžiną personažo infantilizmą, nesugebėjimą giliai jausti, jo erotinę aurą, imponuojančią visoms sutiktosioms. Pasirodo, ir moterų solidarumas – tik fikcija, slepianti kunkuliuojantį pavydą. Gaila, perdėm dramatiška finalo intonacija išstumia filmą iš tragikomedijos vėžių, didaktiškai perbraukia ligtolinį naivų jo žavesį.
© Saulius Macaitis
* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų
