Atgarsiai. Animatorius Antanas Janauskas: Jungtinės Karalystės žiūrovai buvo neabejingi (papildyta nuorodomis)
Keisti keliai mus suvedė su ypatinga Lietuvos animacijos mėgėja ir kuratore Dagmar (Daša) Vanova, čeke, kuri kažkaip įsitraukė į lietuviškų animacinių filmų platinimą, puikiai kalba lietuviškai ir suprantama, kad šiuose, toliau minimuose renginiuose, buvo ir vertėja, ir pasakotoja.
.
Daša ir Teplico festivalis 2010 m sudarė šią retrospektyvą, į kurią įtraukė tris mano filmus „Iniciatyva“, „Kėdė“ ir „Trumpas sujungimas“ bendroje retrospektyvoje. Tai pavadino „Maž1ja retrospektyva“ ir pakvietė manę ją pristatyti. Dabar kasmet esu kviečiamas svečio teisėmis į šį festivalį.
Ji (nors ir ne viena) sudarė lietuviškos animacijos retrospektyvą ir gyvai ją demonstravo daugiau nei penkiasdešimtyje vietovių Čekijoje, kai kuriose uždaresnėse peržiūrose vaišindama net pačios gamintais lietuviškais šaltibarščiais. Netikėtai originalu.
Pernai retrospektyva persikėlė į Jungtinę Karalystę, remiant Lietuvos kino centrui ir Lietuvos ambasados Londone Kultūros atašė Ritai Valiukonytei, organizavusiai šios retrospektyvos rodymą šiais metais kovo 27 d. Mančesteryje „Cornerhouse“ kino centre ir kovo 28 d. Birmingeme „Flatpack“ filmų festivalyje.
Renginiai buvo skirti paminėti 100 metų L. Starevičiaus kūrybai ir tūrinės animacijos atradimui. Abiejuose renginiuose be bendrų pokalbių apskritai apie animaciją, iš žiūrovų sulaukiau daug klausimų, mano filmams jie nebuvo abejingi.
Nemažas atviručių pluoštas dingo akimirksniu.
Mančesteryje Kino centro „Cornerhouse“ kuratorė Sarah Perks surengė vakarienę, mūsų lėkštėse styrojo kaulu į viršų tiesiog po pusę ėriuko kumpio, o jos dovaną – kažkokį ypatingą juodą alų, kurį vežiau lauktuvių, atėmė oro uoste (per mano užmaršumą, kad jį turiu).
Tik sugrįžęs iš toki7 renginių supranti, jog gyvi kontaktai yra puiku ir kad ir juose būna truputėlį nesmagių dalykų. Po renginių sužinojau, kad į retrospektyvas nebuvo įleisti vaikai dėl viename filme pavaizduotos nuogos moters. Man pasidarė nesmagu, jei nors vienas vaikas turėjo pasitraukti nuo durų ir grįžti namo, o juk jis tikėjosi kažką pamatyti, kaip ir mes visi, nesitikėdami, jog mūsų gali neįleisti.
Tada aš pradėjau galvoti, kodėl šis filmas buvo įtrauktas į programą, kokia nuogybių jame prasmė, ir nesuradau jokios prasmės joms ten būti ir pateisinimo, nebent tai, kad yra tam tikra žiūrovų rūšis, kuri reaguoja “va, žiūrėk, nuoga merga“.
Tikiuosi, kad filmo autorė mano pastabą įvykio kontekste priims supratingai, ir aš netapsiu neišmanėliu, kištelėjęs trigrašį užuot patylėjęs. Šiuolaikiniame mene, kaip ir nešiuolaikiniame, galima rasti ir ne visai meno, nors jį ir pavadina „absoliučiu šedevru“.
Nuorodos:
.
http://www.cornerhouse.org/film/cinema-listings/lithuanian-animation-retrospective
http://www.flatpackfestival.org.uk/event/lithuanian-animation-retrospective/
Animatorius Antanas Janauskas
Nuotraukose - Antanas Janauskas susitikime su žiūrovais Mančesteryje; Daša Vanova - Birmingeme. Asmeninio A. Janausko archyvo nuotr.
