Nereikia grimo: intriguojantys „Alkofutbolo“ herojai (peržiūrėk anonsą)

Šviesos, garsas, kamera... Filmuojam! Nereikia tik grimo – herojai režisieriaus Kęstučio Gudavičiaus dokumentiniame filme „Alkofutbolas“ yra tikri. Jų ašaros tikros. Bet jie nesigėdija savo sudėtingų išgyvenimų – drąsiai papasakoja savo istoriją kino kūrėjams. Nepaprastą istoriją, kuri nesibaigs su filmo titrais.

Tikro gyvenimo filmą, pasakojantį kaip futbolas padeda besigydantiems nuo priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą, žiūrovai galės išvysti jau gegužės 3 dieną.

Režisierius kuria juostą kaip stebėtojas iš šalies ir nerežisuoja tikro gyvenimo. Nesistengia moralizuoti, ginti savo herojų – filmuoja juos tokius, kokie jie yra.

Filme susipina sudėtingi skirtingų žmonių likimai.

Futbolo komandos vedlys ir lyderis – treneris Stasys. Vyras turėjo rimtų problemų dėl alkoholio, tačiau laiku ištarė "ne" – prabėgo daugiau nei 10 metų nuo lemtingo apsisprendimo. Matęs ir šilto ir šalto, šiandien jis savo patarimais padeda kitiems – komandos žaidėjai pasitiki jo išmintimi ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Futbolas jam sugrąžino pasitikėjimą savimi. Ir tikslą gyventi.

Vienas iš geriausių komandos žaidėjų, puolėjas Jaroslavas, kadaise buvo perspektyvus futbolininkas, tačiau sugriovė savo karjerą – „kaifas“ talentingą jaunuolį pastūmėjo į bedugnę. Net artimiausi žmonės jo išsižadėjo. Futbolo komandos draugai tapo jo šeima.

Komandos ramstis – gynėjas Deimantas. Jis pripažino savo ligą ir suvokia turintis silpnybę, todėl jam sunkiausia iš visos komandos atsispirti pagundoms. Tačiau jis stengiasi iš paskutiniųjų – visada išlaiko šaltą, blaivų protą ir daiktus vadina tikrais vardais. Futbolas jam kasdien suteikia ryžto ir jėgų kovoti. Nepasiduoti.

„Alkofutbolo“ premjera įvyks jau gegužės 3 dieną, o kol kas siūlome pasižiūrėti intriguojantį filmo anonsą (nerekomenduojame asmenims iki 18 metų):