Šį rudenį „Lošėjo“ sirenos signalizuos kiekvienam iš mūsų

Pasauliui pristatytas San Sebastiano filmų festivalyje, vėliau parodytas keliose dešimtyse šalių, „Lošėjas“ grįžta namo. Net šešiomis „Sidabrinėmis gervėmis“ apdovanotas ir geriausiu pripažintas filmas rugsėjo 26 dieną pagaliau pasieks visus Lietuvos kino ekranus.

Įtaigus, dinamiškas ir provokuojantis filmas nusitaiko į ribinėse situacijose esančius žmones, kurie yra žymiai arčiau mūsų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nusivylę ir nebeturintys ko prarasti „Lošėjo“ personažai ilgainiui atsiduria tiesiog per arti mirties ir padaro ją pasipelnymo įrankiu. Iš mirties galima lošti. Kaip? Apie tai pasakoja filmo siužetas.

Vincentas yra geriausias greitosios pagalbos stoties darbuotojas, kurio aistra – įvairiausi azartiniai lošimai. Persekiojamas skolintojų, jis priverstas imtis ko nors radikalaus, kad grąžintų nuolat pralošiamus pinigus. Vincentui gimsta idėja sukurti su jo profesija susijusį nelegalų žaidimą. Iš pradžių makabriškas užsiėmimas sudomina tik greitosios pagalbos darbuotojus, bet netrukus ima sparčiai plėstis. Kolegos medikai tampa lošimo agentais, o Vincentas – bankininku. Finansiniai reikalai vis gerėja, bet žaidimui pasipriešina gydytoja Ieva, su kuria Vincentą sieja ką tik užsimezgęs aistringas ryšys. Netrukus jis bus priverstas lemtingai pasirinkti – žaidimas ar meilė. 

„Lošėjo“ režisierius Ignas Jonynas kartu su filosofu Kristupu Saboliumi sukūrė įtikinamą, intensyvų ir supurtantį scenarijų. Kino kūrėjai parodė, kad filmas, narpliojantis sudėtingą moralinį žmogaus pasirinkimą, gali būti įtraukiantis ir nepaleisti iki paskutinio kadro. 

Mėgstantiems plaukti paviršiumi pakaks įtampos, greitai besirutuliojančio veiksmo, ironijos, puikaus garso takelio bei įtaigios aktorių Vytauto Kaniušonio ir Oonos Mekas vaidybos. Nardančius giliau „Lošėjas“ paliks po daugiasluoksne metaforų antklode ir dar ilgą laiką išgirdus greitosios pagalbos sirenas privers prisiminti, kad jos signalizuoja kiekvienam iš mūsų.