Režisieriaus Sergejaus Bukovskio filmuose – Ukrainos likimas
Vieną garsiausių ukrainiečių dokumentininkų Sergejų Bukovskį visada domino Ukrainos žmonių likimas. Jis įamžino holokausto aukų atminimą ir jų vardus, surinko liudijimus apie nedaugeliui žinomą ukrainiečių genocidą (holodomorą), jo kamera toliau nepaliaujamai fiksuoja skaudžius Ukrainos dabarties įvykius. Daugybę festivalio apdovanojimų pelniusio S. Bukovskio retrospektyva jau šį antradienį pradedama rodyti Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Nuo ketvirtadienio režisierius viešės festivalyje ir pats pristatys savo filmus, su žiūrovais dalinsis mintimis apie Ukrainos dabartį.
Pasak festivalio rengėjų, S.Bukovskio filmų retrospektyva yra jų pagarbos Ukrainai ir šalies istorijai išraiška. Šio ukrainiečių kūrėjo filmuose atsiveriantys Ukrainos praeities skauduliai ir žaizdos itin siejasi su dabarties realijomis, kalba apie jų atminimo būtinybę.
Retrospektyvoje bus parodyti įvairiais metais kurti S. Bukovskio filmai, pradedant ankstyvaisiais trumpametražiais darbais („Stogas“, 1990, „Dislokacija“, 1992, „Rytoj šventė“, 1987), filmuotais ant 35 mm juostos, ir baigiant, sukurtais jau po 2000-ųjų.
Tarp jų – Steveno Spielbergo prodiusuotas filmas „Pasakyk savo vardą“ (2006). Beveik prieš dešimtmetį žymus Holivudo režisierius visame pasaulyje inicijavo holokausto liudininkų filmavimus, kurių metu įrašyti veik 54 tūkstančiai pokalbių. Filmavimams Ukrainoje jis pasirinko S. Bukovskį. Kurdamas šį pasakojimą režisierius atskleidė sudėtingus ukrainiečių ir žydų santykius, holokausto liudininkų Ukrainoje prašė tiesiai į kamerą ištarti aukų vardus ir taip juos įamžinti.
Po poros metų dokumentinio kino ekranus pasiekė naujas S. Bukovskio filmas „Gyvieji“ (2008). Tarsi elektrošokas jis priminė dar vieną skaudų išgyvenimą iš Ukrainos praeities. Filmas nukėlė į 1932–1933 metus, kai Sovietų Sąjungos vadovybė dirbtinai sukėlė Ukrainoje badą, dėl kurio mirė 4 -7 milijonai žmonių. Režisierius pasakoja, kad filmuojant šį filmą vykdytas plataus masto tyrimas, bandant atrasti holodomoro liudininkus. Jų belikęs buvo tik vienas kitas.
Kurdamas S. Bukovskis niekada nesirenka lengviausio kelio. Savo asistentams jis draudžia ieškoti filmų herojų internete, skatindamas juos improvizuoti ir išbandyti kitus būdus.
„Visa, kas nuostabu, yra šalia – važiuojame į pasaulio kraštą, o herojus gyvena gretimame bute už sienos. Svarbiausia, būti atviram ir pasitikėti gyvenimu, o ne rankomis ir kojomis grūsti realijas į savo „unikalų“ sumanymą“, – kalba festivalio svečias.
Pasak kino kritikės Auksės Kancerevičiūtės, S. Bukovskiui pavyksta išvengti tradicinių kino šablonų, mat kūrėjas labiau pasikliauja akimirkos tiesa, unikaliais archyviniais dokumentais, retais kino kronikų kadrais, žmonių prisiminimais ar tiesiog tuo, kas atsiskleidžia prieš kino kamerą.
S. Bukovskis sukūrė per 50 dokumentinių ir televizijos filmų, yra gausiai apdovanotas tarptautiniuose festivaliuose. Jis baigė Nacionalinį Kijevo I. Karpenko-Karij vardo teatro universitetą, po studijų pradėjo dirbti Ukrainos dokumentinio kino studijoje. Pastaruosius metus dirba kaip nepriklausomas kino režisierius, kuria dokumentinius filmus Ukrainos ir Rusijos televizijos kanalams.
Festivalis vyksta rugsėjo 18-28 d. „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino salėse. Išsamiau susipažinti su programa festivalio rengėjai kviečia www.vdff.lt
