Lietuvos kinui- finansavimo naujovės,glaudesnis ryšys su Lenkija, daugiau Lietuvoje gaminamos užsienio produkcijos

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos kino centras apžvelgė praėjusių metų rezultatus ir pristatė svarbiausius šių metų darbus. Užmegzti bendri projektai su Lenkija, kino projektų finansavimas pagal naujas taisykles ir didėjantis susidomėjimas pelno mokesčio lengvatos teikiamais privalumais Lietuvos kino sektoriui žada intensyvius 2015-uosius.

2014 m. LKC biudžetas buvo  10 443 000 litų ( 3 024 501 eurų), iš jų kino parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos projektams paremti buvo skirta 7 361 591 litas (2 132 064 eurų). Praėjusiais metais išryškėjo ir pirmieji kino projektų rėmimo rezultatai – iš Lietuvos kino centro lėšų milijonu litų paremtas režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailė“ tapo pirmuoju lietuvišku filmu patekusių į JAV vykstantį prestižinį „Sundance“ kino festivalį, o viena jo aktorių – Aistė Diržiūtė – pirmąja Lietuvos aktore, atrinkta į tarptautinę jauniesiems kylantiems aktoriams skirtą programą „Shooting Stars“.

„Matydami rezultatus, sieksime ir toliau laikytis panašios rėmimo politikos. Skirti finansavimą originalias temas plėtojantiems projektams, kurie išsiskiria stipriais scenarijais, patyrusiomis komandomis, gerai suplanuotais biudžetais ir yra patrauklūs Lietuvos auditorijai bei gali konkuruoti Europos kino rinkoje“,  – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Iš 2015 m. LKC biudžeto kino projektų rėmimui bus skirta 2 190 226 eurų. Šiemet vyks du kino projektų finansavimo konkursai pagal pristatytas naujas kino finansavimo taisyklės. Kino projektai nuo šiol vertinami pagal naujas kategorijas, be to yra įvestas 2 metų projekto užbaigimo terminas bei maksimalus dviejų metų tęstinių projektų finansavimas.

Šių metų lietuviško kino sklaidos užsienyje prioritetas teikiamas bendriems projektams su Lenkija. Lietuva tapo šalimi viešnia tarptautiniuose Krokuvos ir Vroclovo kino festivaliuose, Gdynės kino festivalio metu vyks speciali programa Lietuvos ir Lenkijos kino prodiuserių bendradarbiavimui skatinti. „Nors Lenkija – kaimyninė šalis, lietuviškas kinas joje nebuvo pakankamai reprezentuojamas. Stengiamės atgaivinti ryšius su šia itin stipria kino srityje šalimi ir sieksime, kad užmegztas dialogas ir šių metų bendradarbiavimas išaugtų į ilgalaikę partnerystę“, – sako R. Kvietkauskas.

Lietuvos kino centras skaičiuoja pirmuosius pelno mokesčio lengvatos, skatinančios investicijas į kino gamybą Lietuvoje, rezultatus. Sulaukta 25 paraiškų pasinaudoti lengvata, 20 jų išduotos kvalifikuojančios pažymos, reiškiančios, kad filmas atitinka reikalavimus, būtinus norint pasinaudoti lengvata. Daugiausiai – 12 – pažymų išduota Lietuvos ir užsienio šalių bendrai kuriamų filmų gamybai, 6 – užsienio filmų gamybai Lietuvoje, dar 2 pažymos išduotos lietuviškų filmų gamybai.

Taip pat jau išduotos ir 4 investicinės pažymos verslo atstovams, panorusiems investuoti į filmų gamybą ir taip susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį. Šios keturios įmonės kino projektams skyrė 868 420 litų (251 511 eurų). „Atsižvelgdami į kaimyninių šalių patirtį, tokio didžiulio susidomėjimo nesitikėjome. Didžiuosius projektus kino paslaugų tiekėjams pavyko pritraukti pasinaudojant pelno mokesčio lengvatos teikiamais privalumais. Šiemet tikimės sulaukti dar daugiau paraiškų užsakytų filmų gamybai Lietuvoje, tad pagal mūsų prognozes Lietuvoje filmuojamų užsienio filmų turėtų tik daugėti. Taip pat šiemet laukiame ir aktyvesnio verslo atstovų susidomėjimo“, – sako R. Kvietkauskas.