Lietuviški filmai Briuselyje

Gegužės 6 dieną Briuselio centre įsikūrusiame kino teatre “Cinema Nova” prasideda Lietuvos kino programa, truksianti kiek ilgiau nei mėnesį.

Ši Briuselio kino salė yra gerbiama ir žinoma ne tik Belgijos, bet kitų šalių sinefilų. 1997 metais įkurta "Cinema Nova" rodo tai, kas nepatenka į komercinių kino teatrų sales. Jų dėmesys nukreiptas į išskirtinius kino kūrėjus, nepažintas kinematografines teritorijas, specializuotas temines programas. Jie išgarsėjo kaip vieta, kur rodoma įvairaus pobūdžio nepriklausoma audiovizualinė produkcija iš įvairių pasaulio kraštų. „Cinema Nova“ Briuselyje tapo tikrų sinefilų susitikimų vieta, kurioje dažnai svečiuojasi įdomiausi kino žmonės iš viso pasaulio. Čia mielai savo filmus pristato ir bendrauja su publika net tie, kurie vengdami viešumos ir tuščio dėmesio, kitur atsisako vykti.

Lietuvių kinas domina "Cinema Nova“ nuo pat jos veiklos pradžios. Pirmą kartą  lietuviški filmai jų salėje ekrane sukosi 1998 metais. O vėliau, kas keletą metų, čia  rodomos naujos lietuviško vaidybinio ir dokumentinio kino programos, pristatomi filmų kūrėjai, akcentuojami tam tikri mūsų kino reiškiniai ar temos. Peržiūras lydi susitikimai, diskusijos, parodos ir kiti renginiai, padedantys giliau suvokti Lietuvos kino kontekstą. Toks išskirtinis dėmesys mūsų kinui suteikia retą progą Belgijos sostinės publikai nuosekliai sekti Lietuvos kino raidą.

Šį kartą lietuviška programa prasidės naujausia Šarūno Barto juosta „Ramybė mūsų sapnuose“, kurią pristatys režisierius su savo dukra Ina Marija Bartaite, abu jame suvaidinę ir pagrindinius vaidmenis. Beje, „Nova“ parodys ir šios jaunos aktorės debiutą kine – trumpą Š.Barto filmą „Nieko nepraranda tik vaikai“ (2004).

Kartų dialogas – šiemet vienas iš lietuviškos programos akcentų. „Cinema Nova“ salėje pokalbiui apie tradicijų tęstinumą mūsų kine susitiks dar viena šeima, dvi kartos – režisieriai Audrius Stonys ir Marija Stonytė. Bus parodyti ir jų sukurti dokumentiniai filmai: restauruoti ir skaitmenizuoti A.Stonio „Neregių žemė“ ir „Antigravitacija“, bei naujausias M.Stonytės „Kalnai kalnai“.

Kino kartų diskusiją ekrane pratęs jaunų režisierių trumpų filmų programa, kuri suksis „Nova“ ekrane. Ji sudaryta iš Marijos Kavtaradzės „Man dvim keli“, Vytauto Dambrausko „Ryba“, Aistės Žegulytės „Nikodemas“, Dariaus Jarašūno „Aš, veteranė“ ir kt.

O kokie auga Lietuvos piliečiai žiūrovai pamatys režisierės Giedrės Beinoriūtės sukurtoje dokumentinėje juostoje „Pokalbiai rimtomis temomis“, kuriame be jokių nereikalingų efektų gilinamasi į rimtas, universalias bręstančio žmogaus problemas.  

Kitas šiemetinės lietuviškos programos akcentas – Lietuvos kelias į Nepriklausomybę. Bus parodyta keletas filmų, atspindinčių šią temą. Vaidoto Digimo „Kelionė per Lietuvą” perteiks užsieniečio žvilgsnį į besikeičiančią per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvą. Režisieriai Virginija Vareikyte ir Maxi Dejoie pristatys savo juostą “Aš už tave pakalbėsiu”, pasakojančią apie KGB kontrolės „voratinklį“. Pirmiesiems „žaliųjų“ judėjimo herojams skirtą filmą „Žalieji muškietininkai“ Briuselyje parodys režisierius Jonas Ohmanas ir prodiuserė Teresa Rožanovska. Baltijos kelio ir kitus Nepriklausomybės kovų įvykius primins Arūno Matelio ir A. Stonio filmas „Baltijos kelias“ bei Agnės Marcinkevičiūtės, Gražinos Ručytės-Landsbergienės ir V.Digimo „Lūžis prie Baltijos“. Po šio dviejų filmų seanso pokalbiui „Nova“ sulauks išskirtinio svečio -- prof. Vytauto Landsbergio.

Nuotraukoje - G. Beinoriūtės filmo "Pokalbiai rimtomis temomis" kadras.