“Skalvijoje” - susitikimas su garsiu lenkų animatoriumi Jerzy Kucia
Rugsėjo 16 d. 17 val. “Skalvijos” kino centre vyks susitikimas su garsiu lenkų kino animatoriumi Jerzy Kucia. Režisierius dalyvauja Vilniuje jau antrąkart rengiamame Tarptautiniame animacinių filmų festivalyje “Tindirindis” bei rengia savo kūrybines dirbtuves per festivalio įžangą tapusius praktinius seminarus. Jo filmas pernai tapo “Tindirindžio” laureatu.
Jerzy Kucia (g.1942) studijavo tapybą , grafiką ir animacinį kiną Krokuvos Dailės akademijoje. Dabar jis pats yra šios akademijos profesorius. Tai dažniausiai tarptautiniuose kino festivaliuose apdovanojamas lenkų animacinio kino kūrėjas.Nuo tada, kai debiutinis Kucios filmas “Sugrįžimas” (“Powrot”) 1972 m. pelnė Didįjį prizą Grenoblio kino festivalyje, jo karjerą lydi nuolatinė sėkmė.
Kucios kūryba išsiskiria savo neįprasta forma, kuri rutuliojama iš filmo į filmą. Atskiri jo filmai sudaro vizualinių impresijų grandinę, kuri sukuria vieningos ir logiškos visumos įspūdį . .Beveik visų Kucios filmų tema yra įprastos kasdienės situacijos, tarsi “apvalytos” nuo dramatiškų akimirkų. Tai – važiavimas traukiniu ( “Sugrįžimas”/ “Powrot”) arba liftu (“ Liftas” / “Winda”), laukimas stovint priešais nuleista šlagbaumą (“”Šlagbaumas” / “Szlaban”), poilsis miške (“Ratas”/ Krąg”) arba darbas laukuose (“Pavasaris” / “Wiosna”, “Paradas” /”Parada”).
Pasak Marcino Gizyckio, pristačiusio Kucios kūrybą Niujorko Moderniojo meno muziejuje surengtoje retrospektyvoje, režisierių žavi sąmonės būsenos, kurias sukelia hipnotiškas ritmingų vizualinių impulsų poveikis. Jerzy Kucia, kaip joks kitas režisierius turi dovvaną rodyti, kokie nepaprastai įspūdingi spektakliai vyksta aplink mus, bet mes jų dažniausiai nepastebime, nes esame pasinėrę į kasdienius dalykus, atbukę, nejautrūs. Tai, kas vyksta mūsų galvose, menininkui yra taip pat svarbu, kaip ir išorinio pasaulio akimirkos. Judančios šviesos dėmės išlaisvina atmintį: gyvenimo tvyksniai nesiklosto į nuoseklų pasakojimą, tačiau yra nuausti iš tikrų atsitikimų. Todėl Kucia dažnai vadinamas šviesos refleksų ir žmogaus sąmonės (ar pasąmonės) pabudimų poetu.
Kucia nuolat ieško naujų išraiškos priemonių. Pavyzdžiui, filme “Šešėlyje” (“W cieniu” ) kartu su tradicine animacija ir priešiniu, režisierius naudoja”natūroje” nufilmuotus vaizdus. Filme “Paradas” jis naudoja lazeriu perkurtus dokumentinius kadrus. Jo filmai visada pažymėti nepakartojamos ir unikalios autoriaus asmenybės.
.jpg)
