Andrejaus Tarkovskio kosminė odisėja: skrydis į „Soliarį“ su Donatu Banioniu – gruodžio 3 d. Vilniuje ir Kaune

Lygiai prieš metus „Pamatyk kine“ žiūrovai sausakimšose „Forum Cinemas“ kino salėse leidosi į ekskursiją po mįslingąją Zoną su Andrejaus Tarkovskio „Stalkeriu“. Išskirtinių seansų serijos organizatoriai tęsia žiūrovų pažintį su vieno reikšmingiausio kino režisieriaus kūryba, gruodžio 3 d. kviesdami į vienintelius „Soliario“ seansus Vilniuje ir Kaune. 

Polemika su Stanisławu Lemu

Stanisławas Lemas laikomas skaitomiausiu ne anglakalbės mokslinės fantastikos rašytoju – jo „Soliaris“ išverstas į 41 pasaulio kalbą, tačiau verta pabrėžti, kad Andrejaus Tarkovskio „Soliaris“ nėra S. Lemo kūrinio ekranizacija, o tik jo motyvais sukurta filosofinė alegorija. Režisieriui labiau rūpėjo ne pats kosmosas, o galimybė iš ten pažvelgti į Žemę, todėl nesutarimai su knygos autoriumi tapo neišvengiami. „Aš pasakiau Tarkovskiui, kad jis nufilmavo visai ne „Soliarį“ , o „Nusikaltimą ir bausmę“, – piktinosi S. Lemas. 

D. Banionis neturėjo konkurentų

Šis filmas Lietuvos kino istorijai svarbus tuo, kad pagrindinį vaidmenį jame atliko Donatas Banionis – vienintelis lietuvis, kuriam pasisekė dirbti su legendiniu režisieriumi. D. Banionis yra prisipažinęs, kad taip ir nesuprato, kodėl režisierius jį pakvietė filmuotis „Soliaryje“. Nors jis buvo pakviestas į mėnesį trukusią atranką, aktorius neturėjo jokių konkurentų, tad psichologo Kriso Kelvino vaidmuo atiteko jam.

Leidimą filmuotis pasirašė Juozas Miltinis 

D. Banionis apie A. Tarkovskį žinojo nedaug, bet buvo matęs du jo filmus: savo neįprastumu lietuvį sukrėtusią „Ivano vaikystę“ ir tuo metu naujausią A. Tarkovskio filmą – Sovietų Sąjungoje uždraustą „Andrejų Rubliovą“. Tais laikais kino studija reikalaudavo, kad aktorius pateiktų teatro vadovo pasirašytą leidimą jam filmuotis, todėl D. Banionis paprašė antrojo režisieriaus Igorio Petrovo atvežti juostos „Andrejus Rubliovas“ kopiją į Panevėžį, kad galėtų surengti slaptą peržiūrą Juozui Miltiniui. Pamatęs filmą Panevėžio teatro vadovas sutiko pasirašyti leidimą, kuriuo pagrindu D. Banionis galėtų išvykti filmuotis pas A. Tarkovskį.

A. Tarkovskio nurodymų tikslumas

D. Banionis savo memuaruose rašė: „Prisipažinsiu, man buvo labai sunku ir net jaučiausi nusivylęs. Kaip man vaidinti? Andrejus sako: „Stovėk čia, žiūrėk į šitą tašką, suskaičiuok iki trijų ir tada pasuk galvą.“ Pasukti irgi reikėjo būtent taip, o ne kitaip. Kažkiek sekundžių būdavo reikalaujama eiti, paskui pasisukti, ir tam posūkiui taip pat būdavo skirta kažkiek sekundžių. Paskui dar kažkiek sekundžių reikėdavo tylėti.“ Aktorius prisipažino, kad mintyse tekdavo nuolat skaičiuoti, o A. Tarkovskis dažnai priekaištaudavo, kad jis skaičiuoja tai per greitai, tai per lėtai. D. Banionis iš pradžių piktinosi, jog ne vaidina, o pozuoja, tik pamatęs rezultatą ekrane įvertino genialaus režisieriaus nurodymų tikslumą.

Tarp pretendenčių – Ingmaro Bergmano mūza

Daug sunkiau sekėsi ieškoti aktorės psichologo žmonos Hari vaidmeniui. A. Tarkovskis išbandė kone visas rusų aktores, tačiau nė vienos nepatvirtino. Tarp pretendenčių buvo net Ingmaro Bergmano mūza – švedų aktorė Bibi Andersson, tačiau biurokratinės kliūtys sutrukdė susitarti dėl jos filmavimosi juostoje. Galų gale, vaidmuo atiteko pradedančiai devyniolikos metų aktorei Natalijai Bondarčiuk, kuri ir pasiūlė režisieriui perskaityti S. Lemo romaną.

Epizodiniame vaidmenyje – Raimundas Banionis

Nedaugelis žino, kad D. Banionio sūnus, tuomet trylikametis paauglys R. Banionis taip pat filmavosi „Soliaryje“. Jis įkūnijo savo tėvo Donato Banionio herojų Krisą Kelviną vaikystėje. Juostoje galima pamatyti kelių sekundžių epizodą, kuriame šmėsteli R. Banionio veidas.

Išskirtiniai „Soliario“ seansai įvyks gruodžio 3 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.