Režisierė Elena Kairytė būsimo filmo idėją vystė prestižinėje rezidencijoje Niujorke
„Kiekvieną dieną savo projektą pristatinėjau vis kitiems profesionalams ir mezgiau pažintis, kurios galbūt padės būsimą filmą paskleisti kuo plačiau“, – šviežiais įspūdžiais dalinasi režisierė Elena Kairytė, ką tik grįžusi iš 5 savaites trukusios „UnionDocs“ vasaros rezidencijos Niujorke. E. Kairytė tapo pirmąją lietuve, įveikusia sudėtingą atranką ir patekusia į šias viso pasaulio dokumentinio kino kūrėjų itin vertinamas dirbtuves.
Vos 12 profesionalų iš viso pasaulio buvo atrinkti dalyvauti „UnionDocs“ vasaros rezidencijoje, iš jų – tik 4 Europos šalių atstovai. „Tai yra viena pagrindinių dokumentinio kino organizacijų pasaulyje, į kurios rezidenciją, ko gero, svajoja patekti kiekvienas dokumentikos kūrėjas. Nepriklausoma nekomercinė dokumentika (angl. arthouse) Niujorke ir JAV – itin stipri kryptis, o jos šaknys siekia avangardinio kino laikus, kuriems sėklą pasėjo pats Jonas Mekas. Tad buvo gera ir vertinga pabūti tarp daugybės šiuo žanru degančių žmonių – kiekvienas renginys buvo sausakimšas susidomėjusių“, – pasakoja režisierė.
„Po „UnionDocs“ vėliava turėjau galimybę akis į akį savo projektą aptarti su kino industrijoje žinomais profesionalais – kino gamybos namų, prestižinių festivalių atstovais. „UnionDocs“ pavadinimas išties atveria kelius pažintims – pasisakius, kad dalyvauji šiose dirbtuvėse, įgyji tarsi tam tikrą kokybės etiketę, – džiaugiasi E.Kairytė. – O su vienu iš savo mentorių – scenaristu, režisieriumi ir prodiuseriu Paul Dallas, kurio darbai keliauja per didžiausius kino festivalius – jau net kalbamės apie galimą bendradarbiavimą su mano būsimu filmu einant į JAV rinką.“
Režisierė atskleidžia, kad visgi nepaisant įdomių ir vertingų pažinčių, jai smagiausia buvo pagaliau pirmą kartą viešai kalbėtis apie jos filmą „Dolce far Niente“ (liet. saldus nieko neveikimas), prie kurio dirba jau 8-erius metus.
„Tai buvo nuostabiausias būdas ir vieta pasitikrinti savo idėjas – juk itin ilgą laiką su projektu būni vien savo mažame kokone, kuriame apie tai kalbiesi tik su artimiausiais ir jie, žinoma, visuomet palaiko. O čia turėjau galimybę filmo idėja dalintis su nepažįstamais žmonėmis iš kitų kultūrų ir gavau patvirtinimą, kad mano pasakojama istorija pasirodė universali bei įtraukianti ir žmonėms iš JAV, ir iš Ekvadoro, ir iš D. Britanijos ar Kinijos. Gavau didžiulį paskatinimą tęsti darbą ir toliau pasikliauti savo intuicija.“
Grįžusi iš Niujorko Elena Kairytė iškart kibo į darbus – iki metų pabaigos ji toliau vystys montažinį filmo scenarijų, o vėliau tęs filmo gamybos darbus. Planuojama, kad šios romantiškos, dramatiškos ir dažnai komiškos istorijos apie meilę, blėstantį grožį ir praeinantį laiką premjera įvyks 2026-aisiais. Filmo pagrindinė herojė Lora Guerra po savo vyro – vieno žinomiausių italų scenaristų Tonino Guerra – mirties stengiasi jų idiliškus „Migdolų namus“ paversti muziejumi ir parašyti knygą apie savo legendinį sutuoktinį. Bet iš tiesų viskas, ką Lora iš tikrųjų nori veikti – tai neveikti nieko ir tik mėgautis lėta, tingia kasdienybe.
Tarptautinės būsimo filmo kelionės „UnionDocs“ rezidencija Niujorke neapsiribojo – jo prodiuserė Rūta Jekentaitė buvo pakviesta dalyvauti audiovizualinės industrijos prodiuserius vienijančios organizacijos „EAVE“ dirbtuvėse. Šiemetinėje programoje R. Jekentaitė projektą „Dolce far Niente“ iki metų pabaigos vysto trijose šalyse – Liuksemburge, Švedijoje ir Norvegijoje – vykstančiose sesijose. „EAVE“ tinkle prodiuseriai iš viso pasaulio stiprina tarpusavio ryšius ir tarptautiniu lygmeniu kartu vysto bei realizuoja projektus ir industrijos iniciatyvas.
Režisierė Elena Kairytė Lietuvos žiūrovams yra pristačiusi ilgametražį filmą „Roberta“ (2023) bei trumpametražius filmus „Mudu abudu“ (2019) ir „Mažasis mėnulis“ (2020).
