Lietuviškas kinas Ukrainoje ir įkvepianti bendrystė

Net du lietuviški dokumentiniai filmai, po pusmečio kelionių po įvairius tarptautinius festivalius, susitinka Ukrainoje, rugsėjo 8 d. prasidėjusiame festivalyje OKO. Jų kūrėjai, kino gamybos kompanijos „Nulinė kopija“ (Zero Copy) steigėjai režisierius, prodiuseris Arturas Jevdokimovas ir prodiuserė Ringailė Leščinskienė juokauja, kad lietuviškame kine atėjo laikai, kai po vieną mūsų filmai nebekeliauja, tik poromis.

Susitikimai Ukrainoje

Ukrainoje ir Bulgarijoje vykstantis festivalis, sumanytas kaip antropologinių ir etnografinių filmų tyrimo vieta, šiandien plečia savo ribas ir siekia tapti vienu svarbiausių dokumentinio kino forumų Ukrainoje. 

Tarptautinėje OKO ilgametražių filmų konkursinėje programoje bus parodytas A. Jevdokimovo filmas „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, prie kurio gamybos prisidėjo kolegos iš Danijos ir Sakartvelo. Filmas seka kalėdų eglutės kelią nuo sėklų surinkimo Sakartvele iki jų auginimo verslo Danijoje, stebi šioje kelionėje sutiktus žmones ir skirtingus jų likimus, tyrinėja, kokiais tampriais, nors ir nematomais, ryšiais susiję filmo herojai ir kaip jų veiklos įtakoja viena kitą, paliečia gyvenimus. A. Jevdokimovas ištikimas stebėtojo pozicijai, antropologinės dokumentikos adepto laikysenai – jo ironiškas, išmintingas požiūris padeda žiūrovams pasijusti dalimi tikrovės ir išvengia vienareikšmiškų globalaus pasaulio vertinimų.

Filmo premjera įvyko Talino tarptautiniame festivalyje „Juodosios naktys“, konkursinėje geriausio Baltijos filmo programoje, „Kalėdų eglutę...“ uždarymo filmu pasirinko garsus Rygoje vykstantis dokumentinio kino festivalis „ArtDocFest“, filmas rodytas konkursinėje dokumentinių filmų programoje Lagovo festivalyje Lenkijoje, pakviestas į Kotbuso Vokietijoje, Batumio Sakartvele tarptautinius festivalius. Lietuvos kino teatruose filmą bus galima pamatyti nuo gruodžio 6 dienos.

Antrasis OKO festivalyje, Ukrainos filmų konkurse yra R. Leščinskienės ir A. Jevdokimovo prodiusuotas (mažoji koprodukcija, kartu su Ukrainos kompanija „Babylon 13“) režisieriaus Ivano Sautkino filmas „Poema mažiems žmonėms“. Filmo herojai - žmonės, ieškantys ir randantys pačių įvairiausių pasipriešinimo Rusijos agresijai Ukrainoje formų. Savanoris Antonas fronto linijoje gelbėja pažeidžiamiausius, o dvi pagyvenusios moterys - pragmatiška Zinaida ir poetiška Taisija – ne tik meldžiasi ar rašo eilėraščius, bet ir perduoda Ukrainos armijai gyvybiškai būtinus žvalgybos duomenis. Pasak prodiuserių, lietuvių kūrėjų indėlis į šį filmą labai svarbus, jį montavo Tomas Mykolaitis, garso dizaineris Adas Gecevičius. 

„Poemos mažiems žmonėms“ tarptautinė premjerą įvyko garsiąjame Kyjivo tarptautiniame festvalyje „Molodist“, konkursinėje dokumentinių filmų programoje; filmas dalyvavo  Kopenhagos dokumentinių filmų festivalyje, rodytas Miuncheno (Vokietija), Košicės (Slovakija) festivaliuose.

Abiejų filmų gamybą iš dalies rėmė Lietuvos kino centras.

Filmai nelaukia

 R. Leščinskienė ir A. Jevdokimovas sako, kad darbas su Ukrainos kinematografininkais yra išskirtinė patirtis, kadangi visi kino gamybos etapai pilni kūrybingiausių idėjų ir nuotykių.

„Šiais laikais filmai kuriami ilgai - kol praeina finansavimo, pristatymo tarptautiniuose industrijos renginiuose etapus, užtrunka ne vienerius metus. O ukrainiečiai nelinkę laukti, jeigu yra įdomi tema ir personažai, jie važiuoja ir filmuoja. Aš irgi turbūt nelaukčiau, jei virš galvos skraidytų bombos ir raketos. Net stebina kolegų Ukrainoje sugebėjimas taip greit mobilizuoti darbus, žavi jų tarpusavio pagalba, dalinimasis informacija ir resursais. Festivaliuose ir filmų mugėse ukrainiečiai rūpinasi vieni kitais, padeda vieni kitiems patekti į uždarus renginius, taip stumdami į priekį visą Ukrainos kino industriją, kuri karo ir nepritekliaus sąlygomis yra stebėtinai gyva“, - apie bendrą kūrybinę patirtį pasakoja A. Jevdokimovas, nes iš septynių „Nulinėje kopijoje“ kuriamų (esančių bendros gamybos ar vystymo etape) filmų net keturių autoriai yra ukrainiečiai. 

A.Jevdokimovas šiuo metu vysto projektus apie nežinomą Jono Meko filmų antologijos pusę („Tikroji „Antologijos“ istorija“) ir gestų kalbos fenomeną („Žiūrėk, ką sakau!“), o režisierius Šarūnas Mikulskis „Nulinėje kopijoje“ kuria dokumentinį filmą „Hermanas“ (koprodukcija su Italija ir Vokietija) apie lietuvių, vokiečių, italų kilmės misionierių, kunigą Hermaną Šulcą, kurio gyvenime neišdildomus pėsdakus paliko genocidas Ruandoje.

Tarp R.Leščinskienės ir A.Jevdokimovo darbų ir 2022 m. išleistas dokumentinis TV mini serialas “Trys draugai. Sulaužytas pianinas ir kitos istorijos” (režisieriai Bernardas Andriušis, Arturas Jevdokimovas, Jeffrey Perkins), pasakojantis apie Fluxus judėjimą, Jurgio Mačiūno, Jono Meko ir Vytauto Landsbergio ryšius ir bendradarbiavimą. 2024 m. su režisiere Ramune Kudzmanaite „Nulinė kopija“ laimėjo „Knyga + Kinas“ Juozo Gaižausko knygos „Antarktidos indėnai“ ekranizacijos opciono konkursą.

Šiuo metu kompanija dirba su įvairių kartų Ukrainos menininkais: tarpdisciplininio meno kūrėja Olena Siyatovska (projektas „Bėganti žemė“ filmuotas Nidoje), „Poemos mažiems žmonėms“ režisieriumi Ivanu Sautkinu (projektas „Tautos DNR“), Kiros Muratovos mokine Eva Nyman (projektas „Dvyniai“ buvo atrinktas į industrijos renginį tik ką pasibaigusiame Venecijos kino festivalyje). Pradėtas kurti dokumentininkės Polinos Kelm filmas “Šešėliai”: fotografijos projektas apie benamius įsibėgėjus karui transformavosi į pasakojimą apie namų netektį. Dalį šių bendrų su Ukrainos kūrėjais projektų remia pernai įkurtas Europos Ukrainos filmų solidarumo fondas, kurį steigiant aktyviai prisidėjo ir Lietuvos kino centras.