Netektis. Netekome kino kritiko Sauliaus Macaičio

Mus pasiekė liūdna žinia – eidamas  68-uosius metus šiąnakt iš gyvenimo išėjo kino kritikas Saulius Macaitis. Žodžius, kad šis žmogus visą savo gyvenimą atidavė kinui, reiktų skaityti ne kaip gražų profesijos apibūdinimą, o pažodžiui, paraidžiui – Saulius be kino žiūrėjimo, rašymo apie naujus filmus, retrospektyvas, kino istorijos straipsnių savo gyvenimo neįsivaizdavo. Kinas buvo jo vienintele tikra aistra, vienintele tikra meile, vienintele gyvenimo prasme ir būdu. Šimtai, jei ne tūkstančiai vaizdajuosčių ir DVD, nuo grindų iki lubų užgriozdinusių jo mažą kambarėlį Žirmūnuose, buvo ne šiaip kolekcininko pasididžiavimas, o kasdieninio darbo dalis. Kiekvieną savaitę kolekcija pasipildydavo naujais filmai ir – ką čia slėpti – kai kurie DVD pardavėjai (ir piratai) neteko geriausio, pastoviausio, dosniausio savo kliento. Filmai jo namuose nedulkėjo, o buvo žiūrimi, mylimi, prisimenami, kritikuojami. Bemaž kiekvienas pastarųjų metų lietuviškas filmas, rimtesnis kino festivalis ar renginys būdavo palydėtas jo skvarbaus, priekabaus žvilgsnio, atviros ir nenuolaidžios nuomonės.

Lietuvos žiniasklaida neteko bene profesionaliausio ir aistringiausio kino filmų, naujienų, festivalių apžvalgininko. 1965 m. baigęs kinotyrą Sąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje, Saulius Macaitis dirbo „Literatūros ir meno „, „Kultūros barų“ redakcijose, vėliau – „Kino“ žurnale.

Daugiau kaip dešimtmetį jis dirbo „Lietuvos ryte“, kultūros priede „Mūzų malūnas“, „Sostinėje“ – recenzavo lietuviškus filmus, rašė festivalių apžvalgas. Nepamiršo ir „Kino“ žurnalo – apžvalginiai kino istorijos straipsniai stebino ir erudicija, ir sugebėjimu kino istorijoje atrasti gyvų, ironiškų sąsajų su dabartimi, su savo asmenine patirtimi. Kino mylėtojai skaitė ir straipsnius, kurių autoriai buvo Stasys Kovas, Vanda Šakytė, Rolis Svogūnėlis. Visi jie - nepailstančio Sauliaus Macaičio slapyvardžiai.

Pastarasiais metais internetiniame tinklalapyje www.balsas.lt skaitytojai ieškodavo patarimų, kokius filmus žiūrėti per TV – Stepokas Strolia (S.S.) tai dar vienas, gal žinomiausias internetinėje žiniasklaidoje Sauliaus Macaičio slapyvardis.

Būtent S. Macaičio plunksnai priklauso tos kelios profesionalios plačiam Lietuvos skaitytojų ratui skirtos knygos apie pasaulio kiną –  „25 seansai“ (1990 m.), „100 žymiųjų pasaulio filmų“(2000 m.), „Šviesos sukurti. Profesija: kino aktorius“ (2002 m.).

Internetiniame tinklalapio www.lfc.lt vaidybinių filmų archyve – apie 120 jo naujai aprašytų archyvinių lietuviškų filmų su profesionaliais komentarais, skrupulingai surinkta informacija. S. Macaičio darbus galima vardinti be galo – su jo profesionaliu požiūriu į kiną užaugo ne viena karta.      

Paskutinis Sauliaus straipsnis „Kino“ žurnale, skirtas amerikiečių režisieriui Robertui Altmanui, vadinosi „Linksmai apie mirtį“. Apie pastarąją Saulius  – turėdamas begalę darbų ir planų – taip dažnai juokaudavo, kad šiandieninė žinia atrodo kažkieno nevykusiu pokštu, neturinčiu nieko bendra su šiuo Kino kritiku. Deja, tik atrodo.

Netekome draugo, pašnekovo, patarėjo. Prieštaringos asmenybės. Sąžiningo, be galo darbštaus kino žmogaus.   

Nuotraukoje  - Saulius Macaitis (kelionės po Egiptą akimirka)