“Scanoramoje” - lietuviško filmo“Vabzdžių dresuotojas” premjera, pasakojanti apie “Europos Disnėjų” – lėlinės animacijos pradininką Vladislavą Starevičių
Tarptautinio “Scanoramos” kino festivalio programoje “Baltijos premjeros” vakar įvyko naujo lietuviško filmo “Vabzdžių dresuotojas” premjera.
Taip pat filmas bus parodytas “Skalvijos” kino centre lapkričio 17 d. 16 val. ir “Forum Cinemas Kaune” lapkričio 26 d. 14 val. 30 min.
Tai – prodiuserės Rasos Miškinytės 7 metus puoselėtas ir šįmet pasaulio žiūrovams jau pristatytas projektas. Filmo “Vabzdžių dresuotojas” pasaulinė premjera įvyko Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, jis jau parodytas kelių tarptautinių kino festivalių žiūrovams.
Pirmą kartą Lietuvoje sukurtas meninės dokumentikos filmas apie „Europos Disnėjų“- Vladislavą Starevičių (1982-1965).
Lietuviško kinematografo pradininkas V. Starevičius pasaulyje išgarsėjo kaip savitos tūrinės (lėlinės) animacijos pionierius ir stebukladaris, pralenkęs savo laikmetį. Jo animacijos kūrimo metodai iki šiol lieka paslaptimi net ir šiuolaikiniams pasaulinio masto animacijos profesionalams. Taip pat kaip ir paties kūrėjo asmenybė- kosmopolitiška, paslaptinga ir provokuojanti.
XX a. pradžioje Kaune gyvenęs, vėliau Rusijoje bei Prancūzijoje kūręs, lenkų kilmės lietuvis savo pirmuosius unikalius tūrinės animacijos eksperimentus pradėjo būtent Lietuvoje. Jo kūrybą kaip nacionalinę kultūros vertybę dažnai „savinasi“ rusai, lenkai ar prancūzai. Lietuvoje jo vardas iki šiol mažai kam žinomas.
V.Starevičius savo filmuose
Filmas „Vabzdžių dresuotojas“ nėra tiesiog biografinė ar edukacinė dokumentika apie dar vieną iškilią asmenybę. Tai meninės dokumentikos filmas, kuriamas taikant kino kalbos principus. Filmo autoriai žaidžia turiniu, forma ir stilistika, kaip savo filmuose žaidė ir eksperimentavo pats V. Starevičius, siekdami apčiuopti, o gal net ir atskleisti paslaptis, kurias jis užkodavo savo darbuose. Filme, derinant vaidybinio, dokumentinio kino ir animacijos kūrimo metodus, su(at)kuriamas magiškas Starevičiaus pasaulis, kuriame realybė transformuojasi ir susilieja su Lėlės pasauliu, pasižyminčiu savomis taisyklėmis bei dėsniais. Šį magišką pasaulį filme įkūnija labirintas- painus kambarių ir koridorių voratinklis, sukurtas iš ypatingų dekoracijų, pasitelkus gausią profesionalių dailininkų komandą.
Filmo siužetinė linija- tai Vabalo-Lėlės, kurie yra pagrindiniai filmo personažai, Meilės istorija. Vabalas keliauja po paslaptingą Starevičiaus kūrybos bei gyvenimo labirintą, ieškodamas savo prarastos Meilės- Karalienės Liūtės (lėlės iš Starevičiaus filmo „Lapinas Reinikis“). Vabalas turi pažinti ir „dekoduoti“ kino meistrą Starevičių tam, kad surastų ir atgaivintų Liūtę. Beieškodamas "kodo", jis sutinka įvairius žmones- kino ekspertus ir šiuolaikinius animatorius. Būtent šie ekspertai padės vabalui „atrasti“ Starevičių, nušviesdami svarbiausius ir įdomiausius jo gyvenimo bei kūrybos aspektus. Kartu jie apžvelgs esmines ankstyvojo kinematografo bei XX a. politines-istorines Europos realijas.
Filme kalba garsūs kinematografininkai, tarp jų - žymūs eksperimentinės animacijos kūrėjai iš Didžiosios Britanijos broliai dvyniai - Stephen ir Timothy Quay, animacijos istorijos ekspertas iš Norvegijos Gunnar Strom, lenkų meno ir kino kritikas Marcin Gizycki, lietuvių kino krtikikas Skirmantas Valiulis ir kiti.
Ekspertų pasisakymus ir pasakojimo dalis jungs filmo personažas Ponas Animatorius, kurio vaidmenį atlieka aktorius Gediminas Girdvainis.
Į nechronologiniu principu konstruojamą pasakojimą įkomponuojami autentiški laikmečio archyviniai kadrai, fotografijos, dokumentacija ir ištraukos iš paties V. Starevičiaus filmų, surinktų iš Rusijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Prancūzijos nacionalinių archyvų.
Filme užfiksuotas ir filmo autorių inicijuojamas memorialinės lentos V. Starevičiui atminti atidengimas Kaune, kuris įvyko rugpjūčio 8 dieną - per 125 –
Animacijos studijoje SE-MA-FOR, įsikūrusią Lenkijoje, Lodzės mieste, specialiai filmui bus sukurta lėlinė animacija.
Filmas „Vabzdžių dresuotojas“- tai tarptautinis projektas, kuriame be pagrindinės projekto iniciatorės ir prodiuserės UAB „Filmų era“ dalyvauja koprodiuseriai iš Lenkijos (SE-MA-FOR), Vokietijos (GERBRUEDER BEETZ FILMPRODUCTION), Japonijos (NHK), Nuderlandų (AVRO). Filmą sukūrė lietuvių režisieriai – Linas Augutis ir Donatas Ulvydas, bendradarbiaudami su lenkų animacijos režisieriumi Marek Skrobecki.
Filmo operatorius – Ramūnas Greičius, dailininkė – Jurga Gerdvilaitė, garso režisierius – Saulius Urbanavičius. Filmo prodiuserė – Rasa Miškinytė.
Projektą remia LR kultūros ministerija, LR kultūros ir sporto rėmimo fondas, MEDIA PLUS TV Distribution, MEDIA PLUS Development, Lenkų kino institutas, UNESCO.