Kino teatre „Pasaka“ – Vytauto V. Landsbergio filmų ciklas

Lietuviškas kino teatras be lietuviško kino? Vargu, ar galima įsivaizduoti. Todėl šiemet kino teatre „Pasaka“ išskirtinis dėmesys skiriamas lietuviškai kinematografijai: kiekvieną mėnesį bus pristatomas vienas iš šiuolaikinių lietuvių kino režisierių. Pirmasis naujajame sezone – Vytauto V. Landsbergio kūrybos ciklas, kurį sudarys devyni kino seansai.

Vytautas V. Landsbergis žinomas kaip įvairiapusis menininkas: vieniems –  dainuojamosios poezijos kūrėjas. Kiti skaito rašytojo literatūrą vaikams. O „Pasakoje“ bus akcentuojamas jo, kaip kino kūrėjo, vaidmuo. Vytauto V. Landsbergio draugystė su kinu prasidėjo devintajame dešimtmetyje. 1988–1991 m. Gruzijoje jis studijavo kino režisūrą, tuo pat metu pasirodė ir pirmieji trumpametražiai dokumentiniai filmai – „Šėpa“, „Tėvas“, „Koncertas“. 1991-aisiais režisierius sėmėsi patirties iš tokių kino grandų kaip Jonas Mekas, Krzysztof Kieślowski bei Krzysztof Zanussi. Nuo 1993 m. Vytautas V. Landsbergis filmus kuria po jo paties įsteigtos kino ir video studijos „A Propos“ stogu.

Daug dėmesio dokumentikai

Neatsitiktinai didžiausią ciklo dalį sudaro dokumentiniai filmai – jie visoje režisieriaus kūryboje užima svarbią vietą. Šį žanrą Vytautas V. Landsbergis lygina su laiko mašina: „Kai stebi, kaip filme kalba Nagys ar Mekas, gali atsidurti tame laike. Dokumentika metams bėgant įgauna vis daugiau vertės: kai laikas, kada kūrei filmą, nutolsta, atsiveria visai kitas antropologinis kontekstas“.

Ciklo žiūrovai turės galimybę apžvelgti Vytauto V. Landsbergio kūrybą nuo pradžių pradžios iki šių dienų. Bus parodytas vienas pirmųjų filmų – poeto modernisto Vytauto Bložės videoportretas „Tėvas“. Iš naujausių – 2010-aisiais pristatyta juosta, per kurios premjerą užsimezgė „Pasakos“ ir Vytauto V. Landsbergio draugystė. Tai dokumentinis filmas „Nuo pasaulio stogo“, kurio centre – Tibeto pabėgėliai, gyvenantys Indijoje.

Reikšmingiausios asmenybės – videoportretuose

Menininko repertuare gausu videoportretų, kuriuose kino priemonėmis nutapytos Lietuvai reikšmingos asmenybės. Anot režisieriaus, tokio pobūdžio dokumentika yra susijusi su pareigos jausmu. Norėdamas pagerbti anapilin išėjusius šviesius žmones, įamžindavo juos kine – kaip pats teigia, tam, kad jų mintys „liktų vaikuose, kurie tų žmonių nebuvo sutikę. Kad moksleiviai užaugę sutvertų tokią Lietuvą, kokią norėjo matyt Daumantas, Lozoraitis, Nagys“. Į Henriko Nagio poeziją leis pasinerti bendras Vytauto V. Landsbergio ir rašytojo Sigito Parulskio kūrybos vaisius – dokumentinė juosta „Epitafija ant poeto kapo“.

Kiti įsimintini žmonės, režisieriaus įvardijami kaip tie, kurių palikimą buvo labai gera „dėlioti į vaizdą“ – tai skulptorius Vilius Orvidas, kurį „Pasakos“ lankytojai išvys jo vardu pavadintame filme, bei poetė Nijolė Miliauskaitė. Jos portretas atskleidžiamas dokumentinėje juostoje „Verdenė“. Užsukę pasižiūrėti pastarosios, tą patį vakarą stebės ir „Švendubrės Šamaną“ – atsiskyrėliškai gyvenantį poetą Vytautą P. Bložę.

Dar viena ciklo dalis turėtų sudominti drobės ir teptuko profesionalus – tai dailininkams skirta programa, į kurią atėjusieji ekrane išvys vienus žymiausių lietuvių dailės kūrėjų: Stasį Eidrigevičių, Šarūną Sauką, Petrą Repšį ir skulptorių Vytautą Kašubą.

Įvairiapusis režisierius, ieškodamas įdomių herojų, neapsiriboja vien meno pasauliu. Vieną iš ciklo filmų tiesiog privalu pamatyti kiekvienam sporto aistruoliui. Tai „Sabas“ – garsiausio visų laikų Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio sportinis šeimyninis portretas.

Ciklo švytuoklė: nuo temų vaikams iki anapusybės klausimų

Vytautas V. Landsbergis pastebi, kad lietuviškame kine juntamas humoro stygius. Todėl išsiilgusieji džiaugsmo ir linksmesnio žanro kviečiami į trumpametražių filmų vakarą – iš ekrano liesis muzika, kai bus rodomi muzikiniai filmai „Karininko romansas“ ir „Iš karčemėlės“. Šypsenos nuo veidų nedings ir žiūrint nuotaikingą pasakojimą „Dvi seserys“ apie sodyboje įkurtą muziejų.

Tikra nuodėmė būtų praleisti filmą, po kurio pasirodymo kino menininką pasiekė daugybė padėkų. Įprastai kuklūs ir pastabų susitikimuose neišsakantys Lietuvos žmonės, matyt, negalėjo nesureaguoti į temą, keliančią daug klaustukų. Filme „Dabar ir mūsų mirties valandą“ bandoma praskleisti nežinomybės uždangą į anapusinį pasaulį – tik ne bauginantį, o kupiną šviesos. Vytautas V. Landsbergis šį kino kūrinį linkęs įvardyti daugiau psichologiniu nei meniniu projektu, kurio tikslas – išėjimą amžinybėn aptarti iš ramesnės, gražesnės pusės.

„Pasakoje“ rodomo Vytauto V. Landsbergio ciklo filmas „Niujorkas – mano šuo“ pačiam kūrėjui ypatingas tuo, kad susuktas apie tam tikro laikotarpio guru – Joną Meką. Taip pat – ir dėl to, kad parodyti jį savo mokytojui buvo itin baugu: „Virpėjau, kaip šefas sureaguos?“ O šefas priėmė ir pasidžiaugė. Tą patį galės padaryti ir lietuviško kino mylėtojai, apsilankę šiame seanse.

Mažiesiems žiūrovams kino teatras „Pasaka“ pateiks Vytauto V. Landsbergio režisuotą nuotykių dramą „Jonukas ir Grytutė“. Čia žinomų aktorių kuriami personažai atskleidžia vaikų pasaulio fantazijas, kai blogio jėgos sunaikina svarbiausią gamtos ir Dievo kūrinį – šeimą.

Nuotraukose - Vytautas V. Landsbergis; filmų "Iš karčemėlės", "Jonukas ir Grytutė" ir "Nuo pasaulio stogo" kadrai.