Dokumentinių filmų savaitėje – džiazuojantis V. Landsbergis
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, dabar Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis spalio 18-ąją šventė 80-metį. Minėdami garbingą profesoriaus jubiliejų, kino teatras „Pasaka“ surengė filmų apie šią iškilią asmenybę retrospektyvą.
Pirmojo seanso metu, lapkričio 16 d. 19.00 val. - susitikimas su V. Landsbergiu „fluxiškoje“ aplinkoje: video instaliacijos su „Medijų ir dizaino atvejų laboratorija", filmo „Laisvės džiazas“ peržiūra ir pokalbiai apie gyvenimo žaismą ir kūrybą. Vakarą veda Rytis Zemkauskas.
Lapkričio 17 d. 17.30 val. filmų „V. Landsbergis: mintys ir darbai“ (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė) ir „Dienoraščio akimirkos“ (režisierius Daumantas Vildžiūnas) peržiūros. 2012 metais sukurtas dokumentinis pasakojimas „V. Landsbergis: mintys ir darbai“ remiasi faktais, užfiksuotais dokumentikos įvairovėje, kurie nušviečia profesoriaus gyvenimą ir jo pažiūras. Gausus istorinių, unikalių kadrų iš 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykių, dokumentinis pasakojimas „Dienoraščio akimirkos“.
Be kitų V. Landsbergiui skirtų filmų, žiūrovai galės išvysti ir vieno žymiausių šiuolaikinės Rusijos kino režisierių ir scenaristų - Aleksandro Sokurovo dokumentinę juostą „Paprastoji elegija“. A. Sokurovas dokumentiniuose filmuose įamžino įtakingiausius Rusijos menininkus: kompozitorių Dmitrijų Šostakovičių, rašytoją Aleksandrą Solženicyną, violončelininką Mstislavą Rostropovičių, režisierių Andrejų Tarkovskį.
Tarp asmenybių, kurios domino A. Sokurovą ir tapo jo filmo herojais, buvo ir Vytautas Landsbergis. Filmas „Paprastoji elegija“ trunka 20 minučių. Pirmieji titrai, pasirodantys ekrane, fiksuoja tikrą filmavimo laiką – „Vilnius, 1990 metų gegužės 21 diena.“ Profesorius sėdi prie pianino savo kabinete Aukščiausioje Taryboje ir skambina M. K. Čiurlionio preliudus. Juostos anotacijoje A. Sokurovas apie filmą rašo: „ „Paprastoji elegija“ paprasta savo forma. Ji turbūt paprasta ir savo turiniu - sukurta kaip dokumentinis filmas tuo metu, kai Rusija 1990 metais buvo paskelbusi ekonominę blokadą Lietuvai . Filmavimas vyko Lietuvos Aukščiausioje T aryboje ir Vilniaus gatvėse. Filme du veikėjai: žmonės ir valstybės galva, Lietuva ir Vytautas Landsbergis. Naujasis Lietuvos valstybės vadovas – patraukli figūra.V. Landsbergis – kultūros, muzikos istorikas. Jis – pilietis, turintis puikų išsilavinimą. Matyt, būtent labai išsilavinęs žmogus turi būti valdžioje. Mes, filmavę šį filmą, siekėme ne politinių, o žinoma, meninių tiklsų... “ Filmo peržiūra - lapkričio 18 d. 18.00 val.
Video portretas, kuriame subjektyviais štrichais režisierius Vytautas V. Landsbergis peržvelgia savo tėvo – profesoriaus V. Landsbergio kūrybinę bei politinę biografiją bus parodytas lapkričio 18 d. 18.00 val. seanso metu. Filme panaudota nemažai kadrų iš privačių šeimos video archyvų.
Lapkričio 19 d. filmų peržiūrose net trys filmai: „Nebaigtoji sonata“, „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“ ir „Laisvės džiazas“. Sąjūdžio polėkis, ėjimas į Nepriklausomybę su jaunatviška drąsa ir kūrybiškumu užfiksuoti Giedrės Žickystės ir Liepos Rimkevičienės filme „Laisvės džiazas“. Čia pamatysite ir interviu su Jonu Meku, kuris pasakoja apie V. Landsbergio ir Jurgio Mačiūno draugystę. Ričardo Rickevičiaus ir G. Žickytės filme „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“ užfiksuotos filmo „Nebaigtoji sonata“ filmavimo akimirkos. „Nebaigtoji sonata“ – kūrinys, skirtas M. K. Čiurlioniui. Filmo scenarijų 1965 m. sukūrė V. Landsbergis, o 2012 m.vasarą įgyvendino jaunosios kartos režisierė – Marija Stonytė kartu su operatoriumi Gediminu Venckumi.
Filmų apie V. Landsbergį peržiūros vyks lapkričio 17 – 20 dienomis. Visų filmų seansai – nemokami.
