Gimė 1941 m. sausio 20 d. Ignalinos rajone, Kriaučiukų km. mokytojo šeimoje. Baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo (dabar --Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija) fleitos specialybę. 1970 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar − Lietuvos muzikos ir teatro akademija) fleitos ir orkestro dirigavimo specialybes.

1971−1973 m. dirbo Lietuvos televizijos ir radijo komitete (dabar –LRT) muzikos laidų redaktoriumi, režisieriumi, kūrė publicistines laidas, menininkų portretus (ypač savo kartos muzikų – G. Kaukaitės, G.Apanavičiūtės, V.Daunoro, R.Katiliaus, Lietuvos kvarteto ir kt.), TV apybraižas.

Bendradarbiavo Lietuvos kultūrinėje spaudoje, rašė straipsnius kino ir muzikos temomis, išleidžiamų muzikos plokštelių anotacijas.

Noras kurti kiną paskatino stoti mokytis į Aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus Maskvoje (Leonido Traubergo studija, kurso vadovas − Vasilijus Ordynskis), kuriuos 1975 m. baigė.

1974 m. režisieriaus A.Žebriūno kvietimu atėjo į Lietuvos kino studiją, kur iki jos uždarymo dirbo antruoju režisieriumi, kūrė kino kronikos siužetus, dokumentines, mokslo populiarinimo, užsakomąsias juostas, rašė scenarijus.

Subyrėjus LKS, trumpai dirbo Baltijos TV, paskui vėl grįžo į LRT. Kūrė laidų ciklą su jaunaisiais mokslininkas „Tikrovės iliuzija“, laidą „Vieškeliai“, rado įvairesnių, naujesnių temų, pateikė netikėtą požiūrį į jas. Paskutinė jo sukurta laida apie Lietuvos partizanus, nufilmuota Vilniaus KGB rūsiuose, persmelkta žmogiškos kančios atšvaitų. Turėjo daug medžiagos iš Pasaulio lietuvių dainų šventės ir ketino kurti filmą iš jos.

10-to dešimtmečio pradžioje įkūrė savo kino ir video studiją „Lux Film“. Įsigijęs 8 mm vaizdo kamerą, fiksavo politinius, socialinius, kultūros įvykius. Tarp jų -- turbūt vienintelis Sausio 13-tai skirtas filmas, kurio pagrindas -- kolaboranto, norėjusio dirbti tiems, kurie įsiveržė į LTV, išpažintis; nebaigtas filmas apie Afganistano karo veteranų protestus, siekiant socialinio teisingumo ir kt.. Domėjosi etnokultūra, siekė užfiksuoti nykstančias senosios kultūros apraiškas, Rytų Lietuvoje filmavo liaudies dainas, šokius, žaidimus (filmuota medžiaga apie Pelesos kaimo dainininkes https://archyvas.llti.lt/archyvodb/result.php?id=29840&kas=dok_tur).

Kūryboje siekė išsaugoti savitą požiūrį, gaivališkumą, šelmišką ironiją, grožio siekiamybę. Filmuose niekada neniekino žmogaus, net rodydamas jo silpnumą, ydas ar menkumą.

Kolegų, dirbusių kartu, atmintyje išlikęs jo darbštumas, energija ir aštrus charakteris, beatodairiškas tiesos sakymas, dėl kurio ir pats yra ne kartą nukentėjęs.

Mirė 1995 m. birželio 17 d. Vilniuje.

Filmografija

„Lietuvos kvartetas“ (1974 m., rež. V. Dabašinskas, LTV) – scenarijaus autorius

„Velnio nuotaka“ (1974 m., rež. A. Žebriūnas, Lietuvos kino studija) − antrasis režisierius

„Seklio Kalio nuotykiai“ (1976 m., rež. A. Žebriūnas, Lietuvos kino studija) – antrasis režisierius

„Žodis revoliucijai“ (1977 m., rež. D. Buklys, LTV) – scenarijaus autorius

„Pasigailėk mūsų“ (1978 m., rež. A. Araminas, Lietuvos kino studija) – antrasis režisierius

„Mūsų jaunystės dainos“ (1979 m., rež. S. Vosylius, LTV) – scenarijaus autorius

„Vyrai, moterys ir...“ (1979 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

Vaikų akimis parodomas požiūris į šeimą, tėvų santykius, šeimynines dramas. Filmo operatorius A. Mikutėnas.

„Sustok ir paklausyk“ (1982 m., Lietuvos kino studija) – režisierius

Filme pasakojama apie mokytojo profesiją. Filmo herojai keli Lietuvos pedagogai: Eugenija Rudytė, Bijutiškio aštuonmetės direktorius Juozas Malažinskas, Lenkimų vidurinės mokyklos matematikė Bronė Šlevinskienė, Vaitiekūnų šeima iš Varėnos, apie Eugenija Vingrienė iš Anykščių.

„Imkit mane ir skaitykit“(1982 m., Lietuvos kino studija, LTSR knygų prekybos valdybai užsakius - scenarijaus autorius ir režisierius (kartu su kitais)

Apie knygos vietą kultūroje, istorijoje, kasdieniniame mūsų gyvenime.

„Mes – „Dobilas“ (1982 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Vilniaus šiltnamių kombinatas“ (1982 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„RTMS kapitonas − direktorius O.A.Tokunas“ (1982 m., Lietuvos kino studija) -- scenarijaus autorius ir režisierius

„Kviečiame mokytis“ (1983 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Kadrų rengimas“ (1983 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Tarpkolūkinis pašaro paruošimo kompleksas“ (1983 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Turistinė Palanga“ (1984 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius (kartu su F.Užpelkiu) ir režisierius

„Civilinės gynybos diena mokykloje“ (1984 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Poilsis ir aplinka“ (1987 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Automatinė elektrinė katilinė su šilumos akumuliavimo funkcija žemės ūkyje“ (1987 m., Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Daugiakovės startai“ (1989 m. Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Susivienijimui „Banga“ – 90“ (1990 m. Lietuvos kino studija) – scenarijaus autorius ir režisierius

„Perpetuum mobile“ (videofilmas, „Lux Film“) – scenarijaus autorius, režisierius, operatorius, montažo režisierius

Filmas apie LRT kasdienybę.

Parengė Neringa Kažukauskaitė

D. Čepulionio šeimos archyvo nuotrauka